Maksimaliai naudai, o paprasčiau tariant – visai šilumai iš anglies ar malkų išgauti, prie turimo katilo galima prijungti akumuliacinę talpą. Tiesa, akumuliacinė talpa gana gremėzdiška ir užima nemažai vietos, bet turi nemažai teigiamų savybių.
Šilumos pertekliui sukaupti
Akumuliacinės talpyklos tarnauja šilumos, gaunamos iš šilumos šaltinio, pertekliui kaupti. Akumuliacinė talpa itin naudinga, kai iš malkų ar kito kietojo kuro norima gauti maksimaliai naudos. Apytikriai skaičiuojama, kad 100 kv. m šildomo ploto reikia 1000 ltr talpos.
Nors iš pažiūros akumuliacinė talpa nėra labai sudėtingas įrenginys, bet iš tiesų ne visai taip. Ji turi būti pagaminta iš kokybiško plieno, gerai izoliuota ir atitikti slėginiam indui keliamus reikalavimus. Todėl pasigaminti akumuliacinę talpą buitinėmis sąlygomis praktiškai neįmanoma, o eksploatuoti tokią – pavojinga.
Akumuliacinių talpų rūšys
Akumuliacinių talpų yra kelių rūšių: jos gali būti pratekančios, nepratekančios, su papildomu šilumokaičiu, su vieta elektriniam tenui įstatyti, su papildomu rezervuaru buitiniam vandeniui pašildyti ir t. t. Kurią pasirinkti, priklauso nuo sąlygų, kur akumuliacinė talpa bus jungiam, ir poreikio. Pavyzdžiui, vienokios talpos reikės perteklinei šilumai kaupti iš dviejų šilumos šaltinių, kitokios – iš vieno.
Gamykloje pagamintos akumuliacinės talpos būna izoliuotos 50 mm storio akmens arba 100 mm storio poliuretano putų sluoksniu ir dengtos dekoratyviniu metaliniu arba dirbtinės odos apvalkalu. Gera talpos izoliacija užtikrina mažus šilumos nuostolius į aplinką.
Privalumai
Akumuliacinė talpa šildymo sistemoje su kietojo kuro katilu užtikrina optimalų katilo veikimą, eksploatuojant palankiu temperatūros režimu. Šildymo sistema su kietojo kuro katilu ir akumuliacine talpa turi daug privalumų. Kadangi katilas veikia optimaliu režimu, jo naudingo veikimo koeficientas yra aukščiausias, pastatui šildyti reikės mažiau kuro. Mažiau reikės sugaišti laiko valant katilą, nes katilo sienelės nepasidengs storu dervų sluoksniu.
Kai kurie gamintojai kietojo kuro suteikia katilui ilgesnę garantiją, jeigu jis jungiamas į sistemą, kurioje yra akumuliacinė talpa. Atsiradusi perteklinė šiluma kaupsis akumuliacinėje talpoje, iš kurios bus tolygiai šildomos patalpos katilui jau užgesus. Tai leidžia gerokai rečiau katilą kūrenti (užtenka vieną kartą per 1–3 dienas). Beje, sistemoje su akumuliacine talpa šilumos skirstymą į patalpas galima automatizuoti įrengiant elektroninį reguliatorių, kuris pagal lauko temperatūrą ir nustatytą programą užtikrins temperatūros komfortą patalpose.
Bet kurią kietojo kuro katilinę galima atnaujinti prijungiant akumuliacinę talpą. Svarbu teisingai parinkti akumuliacines talpos tūrį pagal esamo katilo galią ir namo šilumos nuostolius.
Nauja akumuliacinė talpa prie seno katilo
Naujos ir renovuojamos katilinės įrengimo kaštai skirtųsi tik katilo kaina, nes įrengiant naują katilinę reikalingas kietojo kuro katilas, o atnaujinant seną, daugeliu atveju kietojo kuro katilą galima palikti. Renovuojant seną katilinę reikalingi tie patys įrenginiai kaip ir naujoje katilinėje, tai yra akumuliacinė talpa, išsiplėtimo indas, balansinis vožtuvas, trieigis maišymo vožtuvas ir t. t., užtikrinantys gerą sistemos veikimą.
Kadangi kiekvienas komfortą suprantame skirtingai, tiksliai paskaičiuoti sistemos atsiperkamumą, ypač įvertinus visus privalumus - katilo ilgaamžiškumą, kuro ir kitas sąnaudas labai sunku.
SVARBU Viena iš pagrindinių klaidų, kuri daroma atnaujinant arba įrengiant sistemą su akumuliacine talpa, ta, jog neteisingai parenkamas išsiplėtimo indas. Jungiant akumuliacinę talpą, kurios tūris 500 l, 750 l arba 1000 l, reikalingas atitinkamo tūrio išsiplėtimo indas.
Įsirengiant ar atnaujinant šildymo sistemą visuomet verta pasikonsultuoti su ne vienos įmonės specialistu. Akumuliacinė talpa maksimalią naudą duoda sistemoje su kietojo kuro katilu, toliau pagal naudingumą būtų akumuliacinės talpos ir saulės kolektoriaus bei šilumos siurblio deriniai.
