Apie granulinius katilus

Esminiai granulinių katilų skirtumai nuo kito kieto kuro katilų  yra granulių sraigtas, kuris gabena granules į degiklį bei automatinis degimas, t.y  užsidegimas, gesinimas, kuro tiekimas vyksta pagal šilumos ir karšto vandens poreikį.  Degiklio automatika kontroliuoja degimą  priklausomai nuo nustatytos temperatūros, degiklio temperatūros daviklis automatiškai įjungia ir išjungia jį, taip išvengiama kuro sąnaudas didinančių temperatūros svyravimų. Jei nėra šilumos poreikio, katilas gali visiškai užgesti ir vėl automatiškai užsikuria atsiradus šilumos poreikiui. Standartinę  180-250 litrų tūrio granulių talpą reikia papildyti kas 2-3 dienas.

Granuliniuose katiluose yra platus galios reguliavimo diapazonas. Galima labai įvairi granulių katilo komplektacija (labai patogu, jei yra kaitinimo elementas automatiniam užsikūrimui ir kt.).

Granulių katilo darbo efektyvumas, aptarnavimas ir  priežiūra beveik prilygsta dujiniam katilui, bet kuro kaina yra daug mažesnė, artima malkų kainai. Modernūs automatizuoti katilai, kūrenami medžio granulėmis, yra saugūs ir svarbiausia - patogi jų eksploatacija.

Granulinio katilo degimo sistemoje pelenai utilizuojami automatiškai, todėl granulinį šildymo katilą valyti reikia daugiausiai du kartus per mėnesį.

Šiuolaikiniai katilai – automatizuoti ir modernesni

Kietojojo kuro katilai Lietuvoje nepraranda paklausos, nes malkos, granulės kaip atsinaujinančios kuro rūšys, yra pigios ir neišsenkančios. Įprastus kietojojo kuro katilus vis dažniau keičia modernūs granuliniai. Jie kelia mažiau rūpesčių vartotojui, nereikia kasdien rūpintis kuro dėjimu į katilą, nes reikiamą granulių kiekį katilas dozuoja savarankiškai, jo veikimas yra visiškai automatizuotas.

Dažniausiai granuliniai katilai komplektuojami kartu su atomatika, kuri leidžia valdyti kuro padavimą, uždegimą, degimo procesą, temperatūrinius režimus katile, valdyti kelis  kontūrus šildymo sistemoje, kontroliuoti akumuliacinės talpos darbą bei karšto vandens ruošimą, suteikia galimybę sumontuoti patalpų bei lauko temperatūros daviklius. Turint omenyje visus šiuos privalumus, veikiančiam granuliniam katilui reikalinga itin minimali priežiūra.

Granulinis katilas su integruotu didelės talpos bunkeriu savarankiškai gali dirbti apie mėnesį, nes po mėnesio jau reikia pašalinti susikaupusius pelenus. Esant automatiniam pelenų šalinimui ir šilumokaičio išsivalymui, gali dirbti dar ilgiau. Kad katilas galėtų savarankiškai kūrentis, tarkim, savaitę, reikia ne mažiau kaip 250–300 litrųtalpos kuro talpyklos.

Šie katilai būna pritaikyti medienos, anglies granulėms, visų rūšių granulėms arba kombinuoti – naudojantys granules ir kitas kietojojo kuro rūšis. Katilai taip pat gali būti su įstatomais degikliais ir specializuoti.

Naudojant įstatomą degiklį, nereikia keisti jau turimo kietojojo kuro katilo, norint kūrenti granulėmis. Šis būdas reikalauja minimalių investicijų. Tačiau esamo katilo konstrukcija gali būti neefektyvi deginant granules. Nekombinuoti granuliniai katilai pasižymi didesniu efektyvumu.

Specializuoti katilai dažniausiai turi integruotą granulių bunkerį bei katilo konstrukciją, leidžiančią efektyviai deginti kurą. Toks katilas yra visiškai automatizuotas – automatika valdomas ne tik katilas, bet ir visa šildymo sistema.

Atsižvelgiant į granulinių katilų konstrukcijų įvairovę, pačiam katilui reikėtų skirti nuo dviejų iki trijų kvadratinių metrų katilinės ploto.Visada yra galimybė įrengti papildomą granulių talpą, todėl projektuojant naujas arba rekonstruojant senas patalpas rekomenduojama įvertinti ir šią galimybę.

Šildymo sistema pagal poreikius ir galimybes

Visais atvejais granulinio katilo darbą žymiai pagerina akumuliacinė talpa. Mažėja kuro suvartojimas, oro tarša, galima šildyti mažas patalpas, kai nėra galimybių įsigyti mažo galingumo katilą (nėra gamyboje), nes katilas dirba nominaliu režimu.

Granulinio katilo efektyvumas ir pelenų šalinimas

Rinkoje galima rasti įvairios konstrukcijos nedidelės galios biokuro katilų su automatizuotu kuro padavimu. Vienas iš svarbiausių tokio šilumos generavimo šaltinio elementų – degiklis.  Nuo jo veikimo (optimalaus valdymo) priklauso kaip efektyviai bus sudegintas kuras. Katilų gamintojų  deklaruojamas naudingo veiksmo koeficientas (n.v.k.), katilui veikiant nominaliu galingumu siekia iki 90 proc.  Metinis katilo efektyvumas gali kisti priklausomai nuo to,  ar optimaliai jis parinktas, kokiu režimu dirba bei nuo atitinkamų kuro charakteristikų pasikeitimo. Minėtasis katilo parametras (metinis n.v.k.) gali būti padidintas, dūmų šalinimo sistemoje įmontuojant ekonomaizerį (efektyvumo padidėjimas priklauso nuo ekonomaizerio konstrukcijos ir jo šilumos mainų ploto). 

Labai aktualus klausimas – kiek ilgai nereikės papildyti kuro bunkeryje ? Esant standartiškai komplektuojam kuro bunkeriui, priklausomai nuo katilo galios, kuro kaloringumo, lauko oro temperatūros bei pastato šilumos nuostolių kurą papildyti reikia kas 1 – 5 paras . Žinoma, yra galimybė turėti bunkerį, kurio talpos užteks pusei ar net visam šildymo sezonui.

Mažo medienos granulių peleningumo bei modernios kosntrukcijos katilų dėka pelenų šalinimas tokiuose katiluose atliekamas 1-2 kartus per savaitę ar net rečiau. Universalų kurą naudojančiuose katiluose pelenus šalinti tenka dažniau.