Visi, kas individualius namus šildo gamtinėmis dujomis, su nerimu seka jų kainų šuolius ir, nors ir labai nesinori dirbti kūriku, planuoja šildymo sistemos pertvarką su kietojo kuro katilu.
Pirma apšiltinti, paskui šildyti
Siekiantiems sumažinti kuro sąnaudas iškyla klausimas, ar pirma šiltinti stogą, sienas, ar rekonstruoti šildymo sistemą, keisti seną dujinį kuro katilą, ar kaip rezervą pasistatyti dar ir kieto kuro agregatą?
Šildymo išlaidoms sumažinti efektyviausia yra pirma sumažinti namo šilumos nuostolius, t. y. jį apšiltinti, pakeisti langus ir, jei dujinis katilas seno tipo, ne kondensacinis, įsirengti pastarąjį.
Vis dėlto turint omenyje itin spartų dujų brangimą ir namo šilumos nuostolius, gali būti, kad kai kuriais atvejais greičiau atsiperka šildymo sistemos rekonstravimas ir kuro rūšies bei katilo (jei reikia) keitimas.
Vienas iš variantų – papildomai sumontuoti kietojo kuro katilą.
SVARBU
Žinotina, kad nutarus pereiti prie kūrenimo kietu kuru kainuos ne tik kuro katilas, bet ir jo integracija į sistemą, taip pat reikia įskaičiuoti savo darbą jam kūrenti, kurui paruošti bei sandėliuoti.
Kaip integruoti kieto kuro katilą į esamą sistemą vienodų ir visiems tinkančių sprendimų nėra, kiekvienas atvejis individualus. Imantis katilinės pertvarkos negalima pasikliauti vien pardavėjo ar vadybininko rekomendacija, būtina konsultuotis su specialistu. Galbūt ir ne su vienu.
Įvertinti, kas yra ir ko reikia
Pirmiausia reiktų parengti šildymo sistemos pertvarkos planą ar projektą. Jį rengdami specialistai įvertina esamą sistemą: ar ji rekonstruota, ar ne, kokia kuro rūšis naudojama, kokios patalpos gali būti panaudotos katilinei, kaip jose įrengti vėdinimą, ar yra vietos kurui sandėliuoti, kaip ruošiamas karštas vanduo ir koks jo poreikis. Planuodami šildymo sistemos rekonstrukciją tik specialistai gali nuspręsti, kokią galima ir reikia įrengti automatiką, kad kuo efektyviau būtų deginamas kuras. Pavyzdžiui, automatinį reguliavimą, susietą su lauko temperatūra tikslinga įrengti tik tuomet, jei sistemoje yra akumuliacinė talpa.
Tačiau svarbiausias klausimas – kiek savininkas gali investuoti į katilinės pertvarką?
Jeigu namo savininkas pasiryžta kūrenti pats, vienas iš katilinės komplektavimo variantų yra kietojo kuro katilas kūrenamas medienos granulėmis, anglimis, malkomis (dar gali būti montuojami elektriniai kaitintuvai apsaugai nuo užšalimo išvykus) ir dujinis arba skystojo kuro katilas (jeigu nėra gamtinių dujų). Tiems, kurie pasiryžta kūrenti patys, bet visgi negali dažnai vaikščioti į katilinę, siūloma kūrenti kokybiškomis anglimis, kurių įkrova kūrenasi ilgiau.
Jei yra galimybė pasiruošti gerų sausų malkų, tai naudingiau įsirengti pilnu dujų generacijos principu veikiantį kietojo kuro katilą. Jeigu bus kūrenamos nekokybiškos malkos, visokios šiukšlės, geriau pirkti kietojo kuro katilą be dujų generacijos.
Bet kuriuo atveju būtinas šildymo sistemos pertvarkos projektas, kurį paruoštų profesionalai: geriau investuoti į projektą ir paskui neturėti bėdų, nes taisyti kainuoja brangiai.
Būtina atskira patalpa
Kietojo kuro katilui rekomenduojama atskira patalpa. Nerekomenduojama vienoje patalpoje statyti kietojo ir dujinio kuro katilų. Arba būtinas tam tikras kūrenimo režimas: negalima dujinio ir kietojo kuro katilų kūrenti vienu metu, reikalingi atskiri dūmtraukiai. Tokia sąlyga būtina, kad kuro dulkės neužterštų dujinio katilo degiklio. Dulkės išreguliuoja dujinio katilo degiklį ir jį sugadina. Geriausia, jei kieto kuro katilas yra uždaroje patalpoje, iš kurios dulkės nepatenka į švarią dujinio katilo patalpą. Išimtis – jei kietas kuras naudojamas kaip rezervinis ir katiliui pasikūrenus patalpa išvaloma ir tada vėl naudojamos dujos.
Įsirengti katilinę dviem kuro rūšims brangiau nuo 60 iki 80 proc. lyginant su katiline vienai kuro rūšiai. Tai nėra vien įrangos kaina – didžia dalimi tai integracijos kaštai.
Dujinio katilo sujungti į vieną sistemą su kietojo kuro katilu paprastu būdu taip, kad jie veiktų kaip viena sistema, negalima. Tačiau gerai žinoma schema, kai kietojo kuro katilas yra pagrindinis, o kitoje patalpoje kaip rezervinis sumontuotas dujinis. Individualiam namui įrengti katilinę su dujinio (skystojo) ir kietojo kuro katilais katilais kainuoja apie 8-9 tūkst. eurų. Katilinės schema sudėtingesnė, nes kieto kuro katilo darbinė temperatūra – apie 100 laipsnių C, o katilo reguliavimas pasižymi didele inercija dėl degančio kuro įkrovos. Dujiniai katilai dirba iki 80 laipsnių C režimu ir lengvai valdomi automatiškai.
Kietojo kuro šildymo sistema bus efektyvesnė ir lanksčiau valdoma, jei į ją bus integruota reikiamo tūrio akumuliacinė talpa bei automatika, kuri įjungia dujinį katilą, kai nustatytos temperatūros nepasiekia kietojo kuro katilas. Granulėmis ( biriu kuru) kūrenamam katilui akumuliacinės talpos dažniausiai nereikia, nes jo automatika pakankamo lygio. Tiesa, to negalima suabsoliutinti, priklauso nuo konkrečios situacijos.
Planuojant įsigyti kietojo kuro katilą, reikėtų atsižvelgti į patalpų tūrį ir namo šilumos nuostolius, pagal tai parinkti katilo galią, pakuros dydį, atsižvelgti, ar patogu į ją dėti kurą ir valyti, į konstrukcijos privalumus, ilgaamžiškumą, galios ribojimo įrangos (traukos reguliavimo) patikimumą.
Jeigu kietojo kuro katilo šildymo sistemoje nėra akumuliacinės talpos, patariama jį pirkti šiek tiek maženės galios nei apskaičiuotas maksimalus poreikis. Šito reikia tam, kad per sezoną katilas kuo ilgesnį laiką veiktų kuo artimesniu savo galiai režimu. Nereikalingas katilo galingumas - trūkumas, nes daugiau nei 2/3 šildymo sezono vidutinė oro temperatūra svyruoja tarp 5 laipsnių šilumos ir 4 laipsnių šalčio ir šildymui realiai reikia 25-30 proc. maksimalios katilo galios, kuri paskaičiuota žemiausiai šildymo sezono temperatūrai. Šilumos poreikio karštam vandeniui ruošti buityje tūriniuose šildytuvuose pliusuoti prie šilumos poreikio nepatariame, nes katile kuras geriausiai sudega, kai katilas nuolat veikia 50 proc. ir didesniu savo galios našumu. Ir atvirkščiai – jei yra akumuliacinė talpa, katilo galia tampa papildomu komfortu, kadangi šilumos gamyba tampa nepriklausoma nuo vartojimo.
Dujų generacijos arba antrinio degimo kietojo kuro katilai
Šiuolaikiniuose kietojo kuro katiluose, patobulinus kuro degimo procesą, atskiriant pirminiam, antriniam, net tretiniam degimui reikalingo oro tiekimą, atsirado galimybė kur kas plačiau reguliuoti katilo atiduodamą šilumą. Tai pasiekiama reguliatoriumi valdant tiekiamo oro kiekį ir keičiant degimo proceso intensyvumą. Taip pratęsiamas vienos kuro įkrovos degimo laikas, kai nereikia viso katilo galingumo.
Dujų generacijos principu veikiantis katilas nuo senojo tipo kietojo kuro katilo skiriasi konstrukcija. Senuose katiluose degant malkoms išsiskyrusios dujos iškeliauja per dūmtraukį. Dujų generacijos katiluose yra įmontuotas ventiliatorius ir papildoma degimo kamera, kurioje sudega įtrauktos dujos. Iš kur jos atsiranda? Įkrovoje degdamos ir rusendamos malkos išskiria degiąsias dujas, kurios degiklyje sumaišomos su oru (gaunamas degus mišinys) ir patenka į degimo kamerą. Ten jos sudega. Taip tokiame katile dega kuro išskiriamos dujos. Pilnos dujų generacijos katile oras tiekiamas vienu ar dviem ventiliatorias. Dalinės dujų generacijos katiluose oro pritekėjimas yra savaiminis.
Dalinės dujų generacijos kietojo kuro katiluose deginant malkas pasiekiama apie 900 laipsnių liepsnos temperatūra, o pilno dujų generacijos medienos katiluose degant dujų ir oro mišiniui pasiekiama aukštesnė nei 1100 laipsnių liepsnos temperatūra. Mediena ar anglys sudeginamos maksimaliai. Šių katilų naudingumas yra didesnis nei 82 proc. (laboratoriniuose tyrimuose – 82–88 proc.). Palyginti su seno tipo kietojo kuro katilais, reikia mažiau kuro, mažiau teršiama aplinka, lieka mažiau pelenų, ilgas degimo laikas, nesudėtinga priežiūra ir aptarnavimas.
SVARBU
Dujų generacijos principu veikiantys katilai reiklūs kurui: būtina kūrenti sausomis (turinčiomis ne daugiau kaip 20 proc. drėgmės) malkomis, geriausia – išlaikytomis stoginėje porą metų. Galioja taisyklė – gerų buitinių katilų drėgnoms malkoms nėra.
Gal iš viso atsisakyti dujų?
Ar įmanomas sprendimas visiškai atsisakyti dujų, pagal savo galimybes sprendžia kiekvienas savininkas. Turint kietojo kuro katilo šildymą, jeigu iš namų tenka išvykti retai ir neilgam, sistemą nuo užšalimo gali apsaugoti elektrinis kaitintuvas - automatiškai valdomas, su apsauginiais termostatais. Jis gali būti montuojamas į patį katilą arba atskirai. Jam įrengti name turi užtekti elektros įvado galios. Nustačius minimalią temperatūrą ir naudojant tik naktinį elektros tarifą, toks sprendimas nėra itin brangus.
Dar vienas iš galimų sprendimų – medienos granulėmis kūrenamas katilas. Jame šilumos gamyba pakankanai gerai automatizuota, o su tiekėju suderinus granulių tiekimo grafiką, atkrenta patalpos granulėms sandėliuoti būtinybė.
Jeigu kietojo kuro katilinėje įrengiama pakankamo dydžio akumuliacinė talpa, eiti prie kieto kuro katilo tenka vidutiniškai 2-3 kartus rečiau nei be akumuliacinės talpos. Tačiau šalčiausiomis dienomis kūrenti visvien tenka kasdien.
Sename name įrengti naują kietojo kuro katilinę su akumuliacine talpa dažnai būna problemiška: reikia vietos ir patalpos akumuliacinei talpai bei katilui, kurui sandėliuoti, patogaus priėjimo jam atgabenti ir kūrenti.
SVARBU
Individualaus namo katilinėje saugumo dėlei patariama montuoti sistemą, kurioje degiklis ir katilas būtų atskirai.
Monoblokas, kuriame katilas ir degiklis yra kartu, turi būti ne tik gerai ir patikimai sumontuotas, bet ir tinkamai prižiūrimas. O kas kietojo kuro katilinę kruopščiai prižiūri? Kas tam leidžia pinigus? Beveik niekas, tam reikia žmogaus, kuris turi patirties, kuris gerai žino visą sistemą ir būtent tos konstrukcijos katilą. Tik toks specialistas įvertins visus pavojus. Todėl patariame rinktis atskiras degiklio ir katilo sistemas, kurių priežiūra paprastesnė.
Patarimai statantiems namus
Statant naują namą, nors yra dujos, vis dėlto patariama numatyti pakankamai didelę patalpą katilinei. Vietos gali prireikti ne tik katilui, bet ir akumuliacinei talpai ar net kelioms. Rinkoje yra ir stačiakampių akumuliacinių talpų, ne tik cilindro formos. Stačiakampės daug geriau išnaudoja patalpos tūrį, nes jas galima pastatyti kampe. Tačiau kainuoja daugiau nei apvalios cilindrinės.
Kai katilinėje yra akumuliacinė talpa ar net kelios, tuomet verta pagalvoti ir apie saulės kolektorių – tokiu atveju jo naudingumas didėja, nes akumuliacinė talpa sandėliuoja šilumos energiją.
Bet kuriuo atveju erdvi katilinė gali praversti dar ir šilumos siurbliui, nes ateityje jie turėtų pigti.
Kietasis kuras - neišvengiama ateitis. Palyginti su visomis kitomis kuro rūšimis, kietojo kuro kilovatvalandė (su katilinės įranga ir amortizacija) yra pigesnė net kelis kartus. Todėl dalis vartotojų yra priversti rinktis šią kuro rūšį, o kita dalis stengiasi nepatogumus dėl tokio kuro sumažinti iki minimumo. Kita vertus, nėra to blogo, kas... Juk kietasis kuras – didžiąja dalimi ekologiškas atsinaujinantis energijos išteklius!
